austi

áusti, áudžia (-ti), áudė 1. tr., intr. SD370 gaminti audinį (iš siūlų staklėmis): Áudžiant gija sykiu grimsta, sykiu kyla, žiodmens darosi J. Audimą, milą áusti K. Kasdieninius abrūsus eglute áudžia Alk. Vilnų áustos skarelės Rm. Dabar toks pašukinis audžiamas Grž. Iš liepos lunkų demblius drabužiui audė S.Dauk. Áudžiamas velenėlis (per jį slenka audeklas į riestuvą) Lš. Áusk, sesele, aštuonnyčius, lelijėle, aštuonnyčius Dkš. Giedrioj dienoj šienas grėbti, ūkanotoj – drobes áusti NS116. Viena drobė močiutės, antra drobė sesulės, o ši trečioji, šilkeliais austóji, mano jaunos mergelės (d.) Krsn. Atsiilsėsi, mano jaunoji, staklėse beausdama KlvD275. Ai, žinau žinau, ale nesakau, kur aug mano mergužė, kur austi (audžia) plonas drobužes JV330. Jisai žoles lauko niekad neverpiančias, neaudžiančias dengia SE203. Bei padaryk drobę, austą iš geltonų šilkų BB2Moz26,36. | prk.: Kryžiuotis audžia savo voratinklius rš. Audžiau nurimęs aukso svajones aušros spinduliais Mair. Didžią keršto giesmę audžia jau užviltoji širdis S.Nėr. ^ Gera audėja ir tvoroj audžia Šn. Pats audžia, pats meta (meluoja) B. Áust nei stukt, verpt nei trukt, o prie tanciaus kaip vėjas Rs. Vilnos ant avies, o jau milą audžia PPr440. Miškas nekirstas, avys nekirptos, audeklas neriestas, o jau audžia LTR(Rm). Vis skalbiu – vis juoda, vis audžiu – vis nuoga PPr68. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, áudžia be staklių ir be nyčių (bitė) Pn. | refl.: Jis eina į darbą, o moterys namie audžiasi Skr. Audeklas gerai nesiaudžia, trūksta gijos Ėr. 2. tr. Rdm, Bd, Als, Pln mušti, lupti, karšti: Jei žodžio neužteks, imsiu kailį áusti Ll. Ans jam tik paausius áudžia, o kiti juokiasi Ds. Áusk tai áusk jam kailį atsidėjęs Rs. | refl.: Eikit pasiklausykit, jau Digaičiai vėl, rodos, audžiasi, toks riksmas, toks spigsmas rš. ║ trankyti: Išleisk tu tas kiaules laukan, jos kadaise jau tas duris audžia, nori išlįsti iš tvarto Ūd. 3. intr. spirti, duoti kojomis: Arklys tik áudžia, tik áudžia kojom Lp. Tavo arklys, atsigręžęs užpakaliu, kap ėmė áust, tai kiek dantų neišgurino Vrn. 4. intr. smarkiai šaudyti: Jau kelintą dieną Gardino pusėj áudžia ir áudžia Lp. 5. intr. greit bėgti, mauti: Tik áudžia zuikis į kalną, o šunys nebespė[ja] Šauk. Reikia smagiai áusti, kad nori rasti paštą neuždarytą Dgl. ║ šen ir ten bėgioti: Išbėgs lauk ir vėl grįžta – tep áudžia ir áudžia per duris Gs. ║ greit lakioti, skraidyti: Kregždės tik áudžia áudžia pažeme Gs. | refl.: Prieš didelį lytų juodvarniai audas Kl. 6. tr. godžiai valgyti, kirsti: Ans vieną tą košę aud[žia] Štk. 7. intr. An judinti, timpinti (vadeles, atvarslus): Žiūrėk, kad jis važiuoja, tai áudžia áudžia vadelėm Užp. 8. intr. nuolat varstyti, darinėti: Áudžia ir áudžia durim Plv. 9. intr. kosėti: Nei burnos neuždaro – áudžia ir áudžia, matos, gerai nušalo Krns. 10. intr. diegti, skaudėti: Per dantis ir gomurį áudžia, bet kentėti galima Vs. Diegliai per kūną áudžia, negaliu atsidust Ml. 11. intr. plepėti, malti (liežuviu): Jo tik liežuvis gerai áudžia Lp. | refl.: Per vakarus tik áudžiasi ir áudžiasi liežuviais Btg. \ austi; apausti; atausti; įausti; išausti; nuausti; paausti; parausti; perausti; praausti; priausti; suausti; užausti